Šios medžioklinės veislės istorija skaičiuoja daugiau kaip 4000 metų.Amerikiečių akita kilusi iš akita-inu, seniau šios dvi veislės buvo laikomos viena.

  Japonų akitos buvo atvežtos į Ameriką kaip dovana Elen Keller, nuo to ir prasidėjo akitų istorija Amerikoje.

Amerikoje akitas veisė pagal tenykščių veisėjų skonį, įliedami kitų veislių šunų kraujų- tosa-inu, mastifų , vokiečių aviganių ir kt.  Taip , laikui bėgant, japoniškasis akitų tipas ėmė smarkiai skirtis nuo amerikietiško. 

 Japonija, sužinojusi, kad Amerikoje naudojamas jų nacionalinės veislės pavadinimas, pareikalavo, kad veislės būtų atskirtos į dvi. Taigi, 1998 metais FCI pripažino dvi savarankiškas veisles- amerikiečių akitą ir akita-inu.

Papuolusios į Ameriką japonų akitos buvo labai populiarios ir jų kainos buvo labai aukštos.  Po Antro pasaulinio karo pabaigos iš Japonijos buvo atvežta daug tokių šunų, veislė darėsi madinga ir ir buvo parduodama vis daugiau šuniukų.

1955 metais ponas Spilmeris įsteigė Amerikos Akitų  Asociaciją, o narystė šiame klube buvo griežtai uždara ir ją sudarė tik 11 narių, kurie laikė maždaug 30 akitų.Po metų šie žmonės organizavo Kinologijos Klubą, o 1960 metais pakeitė pavadinimą į "Amerikos Akitų veislės klubas" ir susivienijo Kalifornijoje.  1963 metais Čarlzas Rubinšteinas  suformavo dar vieną amerikietiškų akitų veisėjų klubą.  1969 metais buvo bandyta oficialiai įteisinti veislę Amerikos Kinologijos Klube, kuri,deja, baigėsi nesėkme. 1973 balandžio 4 dieną  akitoms buvo suteiktas oficialus veislės statusas.Nuo to laiko iš Japonijos importuoti šunys daugiau nebebuvo naudojami veisime.

Amerikiečių akita - didesnė ir stipresnė nei jos japoniškoji giminaitė. Tai toks pat atsidavęs ir ištikimas savo šeimininko draugas.Akita agresyvus kitiems šunims ir negali pakęsti jų savo teritorijoje, todėl gali būti vieninteliu šeimos šunimi namuose. 

Amerikiečių akita- - pasitikintis savimi, savarankiškas šuo, neagresyvus žmonėms, bet nepasitikintis svetimais. Šio šuns priežiūra nesudėtinga, šėrimosi metu reikia tik iššukuoti pavilnę šukomis. Akitai reikia daug vietos laisvai bėgioti ir dresūros pamokėlės.

 

FCI  STANDARTAS Nr.344/2005-07-06

 

AMERIKIEČIŲ AKITA  (senasis pavadinimas -DIDYSIS JAPONŲ ŠUO)

 

KILMĖS ŠALIS- Japonija

 

Naudojimas- Šuo kompanjonas, be darbinių bandymų.

 

Bendra charakteristika-  didelis, gerai subalansuotas, tvirto ir stipraus sudėjimo, gero kaulingumo šuo. Veislei būdinga plati, buko trikampio formos galva, su giliu , gerai užpildytu snukiu, palyginti nedidelėmis akimis, stačiomis ausimis, kurios yra beveik vienoje linijoje su kaklo užpakaline dalimi ir pratęsia sprando liniją.

 

Svarbios proporcijos-

  •  ūgio ties ketera ir korpuso ilgio santykis-9X10 patinams, ir 9X11 kalytėms.
  • krūtinės gylis lygus pusei ūgio ties ketera
  • santykis nuo nosies galiuko iki stopo ir nuo stopo iki pakaušio lygus 2X3.

Elgsena ir temperamentas- Draugiškas, imlus, gerai jaučiantis savo vertę, paklusnus ir drąsus.

 

Galva- masyvi, bet proporcinga korpusui, ramioje būsenoje be raukšlelių. Žiūrint iš viršaus- buko trikampio formos.

 

Kaukolė-  plokščia ir plati tarp ausų, nedidukė įduba tarp akių gerokai užeina ant kaktos.

 

 Perėjimas iš snukio į kaktą- gerai išreikštas, bet ne itin ryškus.

 

Nosis- didelė ir juoda. Nežymi nosies depigmentacija leistina tik baltos spalvos šunims, bet vidėlto, juodos spalvos nosis labiau pageidautina.

 

Snukis- platus, gilus ir gerai užpildytas.

 

Lūpos- juodos, nenukarę, liežuvis rožinis.

 

Žandikauliai/dantys- žandikauliai neužapvalinti, bet bukoki, stiprūs. Dantys dideli, lygiai išsidėstę, pilnas komplektas 42 dantys.Pageidautinas žirklinis sąkandis, leidžiamas tiesus.

 

Akys- tamsiai rudos, palyginti nedidelės, beveik trikampės, vokai gerai prigludę, juodi.

 

Ausys- tvirtai stovinčios, storos, nedidelės palyginti su galva, trikampės, šiek tiek užapvalintos, plačios ties pagrindu, ne itin žemai išaugusios, žiūrint iš šono ausys palinkusios į priekį link akių ir tęsia kaklo liniją.. Jei ausį palenkti į priekį, jos galiukas lies viršutinį voką.

 

Kaklas- storas ir raumeningas, be nuokarų, palyginti trumpas, palaipsniui platėja link pečių. Išreikštas sprandas gražiai pereina į galvos kaukolės dalį.

 

Korpusas- jo ilgis didesnis nei ūgis ties ketera. Oda ne itin plona, ne itin smarkiai prigludusi, bet ir ne per daug laisva.

 

Nugara- lygi(tiesi)

 

Juosmuo- raumeningas

 

Krūtinė- plati ir gili. Šonkauliai gerai išlekti, priekinė krūtinės dalis(forbrustas) gerai išsivysčiusi.

 

Pilvas- šiek tiek įtrauktas

 

Uodega- didelė, tankiai apaugusi, aukštai išaugusi, laikoma užriesta ant nugaros ir sudaro tris ketvirčius, pilną arba dvigubą žiedą, visada laikoma ant nugaros, arba nuleidžiama žemiau nugaros linijos ant klubo. Uodegos pagrindas storas.Ištiesta uodega praktiškai siekia kulno sąnarį. Uodegos kailis grubus, tiesus ir tankus, bet kartu uodega neturėtų panėšėti į plunksną.

 

Galūnės:

 

  • Priekinės- gero kaulingumo, žiūrint iš priekio tiesios ir paralelios.
  • Petys- stiprus iš šiek tiek nuolaidus.
  • Riešai- šiek tiek palenkti į priekį ir sudaro apie 15' kampą.

 

Galinės kojos- stiprios ir raumeningos, jų kaulingumas dera su priekinėmis kojomis.Penktieji pirštai turėtų būti šalinami.

 

Klubai- stiprūs, gerai išsivystę.Žiūrint iš užpakalio galūnės paralelios.

 

Kelio sąnariai- vidutiniškai  išreikšti.

 

Letenos- taip vadinamos "katės", tiesios, tvirtai suspaustos, pagalvėlės storos.

 

Judesiai- laisvi, atsispyrimas stiprus. Galinės kojos juda vienoje plokštumoje su priekinėmis. Nugara judant išlieka tvirta, stipri ir lygi.

 

Kailis- dvigubas, pavilnė minkšta ir tanki, trumpesnė, nei dengiamasis kailis. Dengiamas kailis tiesus, šiek tiek neprigludęs. Ant galvos, galūnių ir ausų kailis trumpas. Kailio ilgis ant keteros apie 5cm., ant likusio korpuso šiek tiek trumpesnis, o ant uodegos kailis ilgiausias ir gausiausias.

 

Spalva- bet kokia- ruda, smėlinė, balta, juoda ir t.t., gali būti marga arba tigrinė. Visos spalvos ryškios, dėmės aiškios, subalansuotos, gali būti kaukė ir/arba juostėlė per snukį. Visiškai balti šunys kaukės neturi. Margų šunų dėmės išsidėstę ant balto fono, didelės, dengia galvą ir daugiau, kaip trečdalį korpuso.Pavilnės spalva gali nesutapti su dengiamojo kailio spalva.

 

Dydis - patinai 66-71cm. ties ketera, kalytės 61-66cm. ties ketera.

 

Trūkumai- bet kokie nukrypimai nuo aukščiau aprašytų reikalavimų turi būti vertinami kaip trūkumai, priklausomai nuo jų išreikštumo.

 

  • Patinai kalės tipe ir kalės patinų tipe.
  • Siauras ir neužpildytas snukis.
  • Bet kokio danties nebuvimas(išskyrus du iš M3 arba/ir PM1)
  • Liežuvis su juodomis ar mėlynomis dėmėmis.
  • Šviesios akys.
  • Trumpa uodega.
  • Alkūnės pasuktos į vidų ar į išorę.
  • Bet kokie "apykaklės" arba kailio nuokarų požymiai.
  • Nedrąsumas arba piktumas.

 

Ydos:

Lengvas kaulingumas

 

DISKVALIFIKACINĖS YDOS:

 

  • Visiškai depigmentuota, arba su depigmentuotomis sritimis nosis.
  • Kabančios ar pusiau stačios ausys.
  • Perkanda ar nedakanda.
  • Pjautuvo formos ar nuleista uodega.
  • Patinai mažesni nei 63,5cm., kalės mažiau nei 58,5cm. ūgio ties ketera.

Pastaba: patinai turi turėti gerai išsivysčiusias ir pilnai nusileidusias sėklides.

 

Kopijuoti pilnai ar dalimis be mūsų sutikimo-DRAUDŽIAMA!!!

              !!!

Possible for sale young male. For shows and breeding.

Contact me by e-mai

azijosmagija@gmail.com